What eye-tracking tells us about reading-only and reading-while-listening in a first and second language

Reading-while-listening has been shown to be advantageous in second language learning. However, research to date has not addressed how the addition of auditory input changes reading itself. Identifying how reading differs in reading-while-listening and reading-only might help explain the advantages associated with the former. The aim of the present study was to provide a detailed description of reading patterns with and without audio. To address this, we asked first language (L1) and second language (L2) speakers to read two passages (one in a reading-only mode and another in a reading-while-listening mode) while their eye movements were monitored. In reading-only, L2 readers had more and longer fixations (i.e. slower reading) than L1 readers. In reading-while-listening, eye-movement patterns were very similar in the L1 and L2. In general, neither group of participants fixated the word that they were hearing, although the L2 readers’ eye movements were more aligned to the auditory input. When reading and listening were not aligned, both groups’ eye movements generally preceded the audio. However, L2 readers had more cases where their fixations lagged behind the audio. We consider why reading slightly ahead of the audio could explain some of the benefits attributed to reading-while-listening contexts

The Effect of Pre‐reading Instruction on Vocabulary Learning: An Investigation of L1 and L2 Readers’ Eye Movements

This study examines the effect of pre-reading vocabulary instruction on learners’ attention and vocabulary gains. Participants (L1 = 92; L2 = 88) were randomly assigned to one of four conditions: pre-reading instruction, involving explicit instruction of six novel items and reading a text with them repeated eight times; reading-only, which only involved reading the text with the novel items; reading-baseline, in which participants read a text with the repeated items replaced by known (control) words; and instruction-only, which involved explicit instruction of the novel items and the reading of an unrelated text. Eye-tracking was used to measure amount of attention to the vocabulary during reading. Knowledge of the target vocabulary was assessed in three immediate post-tests (form recognition, meaning recall, and meaning recognition). Results showed that pre-reading instruction led to both higher vocabulary gains and a processing advantage. Cumulative reading times were a significant predictor of meaning recognition scores

Jei tai nepakartojama, ar tai patikimas mokslas? Atviras laiškas apie tyrimų kartojimo svarbą kiekybiniuose tyrimuose

The idea of this paper arose in a reading group of several colleagues at the Faculty of Philology of Vilnius University after a discussion of a review article published by the editors of Language Teaching. Titled ‘Replication studies in language learning and teaching’ (2008), the paper focuses on replication studies and argues that they should be promoted and valued no less than original research. The participants of the reading group agreed that replication studies, understood here primarily as replications of quantitative research, are indeed an important issue that could be of interest to the broader community of applied linguists in Lithuania. The present paper argues that attempts to replicate earlier studies, which are very scarce or non-existent in Lithuania, deserve more attention both from novice and mature researchers. Replications are particularly valuable in developmental studies where replicating a study over a period of time allows the researcher to obtain data for continued analysis. Furthermore, a replication of a published study that deals with data collected in one country offers an opportunity to verify its findings in a different context and this way consolidates our understanding of phenomena under study. Finally, replication is an invaluable learning method to a novice linguist, be it a senior undergraduate or postgraduate student. Thus the authors of this paper would like to promote the idea of replication research in our community as well as encourage everyone interested make use of the increasingly growing amount of open access data available on the internet

Pirmieji žingsniai kuriant lietuviškų žodžių asociacijų duomenų bazę

This paper introduces the first version of the Lithuanian database of free association norms. This is an attempt to provide an open-access resource, which would be helpful for psycholinguists, linguists, computational linguists, and students. This version of the database includes 277 cue word forms. The responses were collected from 304 participants. In total 15,612 association pairs were recorded. The paper presents the procedure of collecting free associations and additional data available for researchers. It also provides a list of all cue words with their five most frequent associates and some summary statistics.Šiame straipsnyje pristatoma pirma lietuvių kalbos žodžių asociacijų duomenų bazės versija, kuri yra laisvai prieinama internetu Zenodo platformoje (doi: 10.5281/zenodo.3451880). Ši duomenų bazė galėtų būti naudinga psicholingvistams, lingvistams, kompiuterinės lingvistikos specialistams ir studentams, kurie domisi leksikos tyrimais. Dabartinėje duomenų bazės versijoje pateikiamos 277 stimulų (dažnų daiktavardžių, veiksmažodžių ir būdvardžių) formos. Renkant šių formų leksines asociacijas dalyvavo 304 respondentai. Iš viso duomenų bazėje pateikiamos 15 612 asociacijų poros. Duomenų bazę sudaro atsakymai, surinkti atliekant įprastą laisvų asociacijų testą, kai dalyviui pateikiamas stimulas ir jo prašoma užrašyti pirmą į galvą šovusį atsakymą. Duomenys bazei buvo surinkti dviem etapais: 64 dalyviai atliko asociacijų testą raštu, kiti 240 užpildė tyrimo anketą internete. Atsakymai buvo surinkti, suskaitmeninti, ištaisytos rašybos klaidos, ištrinti ilgesni komentarai, pridėtos trūkstamos lietuviškos raidės. Atsakymai niekaip nekeisti, nelemuoti, saugomi bazėje tokia forma, kokia juos pateikė dalyviai. Duomenų bazė sukurta naudoti SQL formatu, ją sudaro lentelės, apibendrinančios stimulus (Cues), dalyvius (Respondents) ir atsakymus (Responses). Naudodamasis šia duomenų baze, vartotojas gali atsirinkti jį dominančius stimulus ir atsakymus pagal įvairias charakteristikas: dalyvių pirmąją kalbą ar amžių, žodžio kalbos dalį, formą ir panašiai. Taip pat pateikiama visus atsakymus į stimulus apibendrinanti lentelė, skirta paprastesniam naudojimui. Ji gali būti paranki mokslininkams, kurie neturi darbo su duomenų bazėmis patirties, ar studentams. Straipsnio Priede taip pat pateikiamas visų duomenų apibendrinimas – dažniausios asociacijų poros ir kiekvieno stimulo aprašomoji statistika. Ši duomenų bazė – pirmasis žingsnis išsamios lietuvių kalbos asociacijų duomenų bazės link. Planuojama, kad ji ilgainiui bus pildoma naujais stimulais ir taip galės būti naudinga įvairiems moksliniams tyrimams. Autorė mielai bendradarbiautų ir su kitais mokslininkais, kurie norėtų pasidalyti savo turimomis asociacijų normomis

Word order effect in collocation processing

Collocations are words associated because of their frequent co-occurrence, which makes them predictable and leads to facilitated processing. While there have been suggestions that collocations are stored as unanalysed chunks, other researchers disagree. One of the arguments against holistic storage is the fact that collocations are not fixed phrases, for example, their word order can vary. To explore whether reversed collocations retain the processing advantage that they have in their canonical form, we conducted two primed lexical decision experiments: Experiment 1 in English, and Experiment 2 in Lithuanian, an understudied language. We presented both forward and backward collocations and compared them to matched control phrases. We also explored which collocational measure (phrasal frequency, MI, t-score, or ΔP) worked as the best predictor of processing speed. We found a clear priming effect for both languages when collocations were presented in their forward form, which is in line with previous research. There was no priming for the backward condition in English, but a priming effect for it in Lithuanian, where the reversed word order is acceptable albeit marked. These results are not easily explained by holistic storage. As far as collocational measures are concerned, they all seem to perform reasonably well, with none of them being clearly better than the others

Moterys ir vyrai portale delfi.lt: panašūs ar skirtingi?

Pastovieji žodžių junginiai, dažnai besikartojantys tam tikrų diskurso bendruomenių kalboje, vadinami kolokacijomis. Šie leksiniai vienetai yra lengvai atpažįstami, įprasti ir nuspėjami, pavyzdžiui: pastaruoju metu, darė stebuklus, priimti sprendimą, mesti iššūkį ir pan. Kolokacijos tiriamos įvairiais aspektais. Jas galima laikyti ir rodikliu, padedančiu nustatyti, kaip vaizduojamas vienas ar kitas reiškinys. Straipsnio autorės domisi dviejų žodžių – moteris ir vyras – kolokacijomis naujienų portalo DELFI.lt straipsniuose ir mėgina apibendrinti, ką iš šių kolokacijų galima pasakyti apie vyrų ir moterų vaizdavimo skirtumus. Kolokacijos skirstomos į temines kategorijas, pateikiami kolokacijų sąrašai, nurodomas vartojimo dažnumas. Apibendrindamos teminių kategorijų analizę, autorės teigia, kad vyrai ir moterys vaizduojami gana panašiai, nekuriami pernelyg neigiami ar teigiami lyčių paveikslai. Tačiau teminių kategorijų skirtumų esama. Kaip ir buvo galima nujausti, kalbant apie moteris, dažniau kreipiamas dėmesys į išvaizdą. Išvaizdą nurodančios kolokacijos su žodžiu moteris sudaro antrą pagal dažnumą kolokacijų kategoriją, o su žodžiu vyras – priešpaskutinę. Nepaisant populiaraus teiginio, kad moters amžiaus neklausiama, labai dažnos ir kolokacijos, nurodančios moters amžių. Tai trečia pagal dažnumą teminė kategorija; tiesa, kalbant apie vyrus – taip pat trečia. Žiūrint į būdą ir laimėjimus nusakančias kolokacijas, aiškėja, kad tiek moters, tiek vyro portretai kuriami gana pozityvūs, rašant apie abiejų lyčių atstovus labai daug kolokacijų sutampa. Pirma pagal dažnumą teminė kategorija abiem žodžiams bendra – tai su sportu susijusios kolokacijosLituanistikos katedraVilniaus universitetasVytauto Didžiojo universiteta

Leksinės analitinės konstrukcijos: nustatymas ir klasifikacija

Light verb constructions (LVCs) are verb-noun constructions in which the noun carries the semantic meaning and the verb is semantically reduced, when compared with its main meaning, for example, atlikti analizę (‘to perform an analysis’). LVCs in Lithuanian have not been addressed much so far. The analysis of Lithuanian LVCs was carried out as a part of the PARSEME project on verbal identification of multiword expressions (MWE). This paper aims at presenting some initial findings on the identification of LVCs in Lithuanian, based on the 1st edition of the PARSEME shared-task results (2017). We describe the identification process according to the semantic and syntactic features of LVCs (PARSEME guidelines 1.0 2017) and discuss the grammatical features of the identified Lithuanian LVCs. LVCs seem to be less frequent in Lithuanian than in other languages: they make up about 0.2% (215 instances) of the analysed 200,000 token corpus. Based on the number of different LVCs, there seem to be two groups of verbs functioning as light verbs: a relatively small group of common light verbs used in the most prototypical examples of Lithuanian LVCs (e.g., vykdyti ‘to perform’, atlikti ‘to perform’, daryti ‘to do’, and turėti ‘to have’) and a larger group of less common light verbs. Most of the nouns in analysed LVCs have suffixes -imas and -ymas, which are the most typical Lithuanian suffixes for deriving a noun from a verb. Almost 40% of all LVCs are used with 1–3 words intervening between a verb and a noun

Leksinės analitinės konstrukcijos: nustatymas ir klasifikacija

Leksinės analitinės konstrukcijos (LAK) – tai pastovieji žodžių junginiai, kuriuose, nors sintaksiškai daiktavardį valdo veiksmažodis, bet didžiausią reikšminį krūvį perteikia daiktavardis, o veiksmažodis yra išblukusios reikšmės (desemantizuotas), pvz., priimti sprendimą, atlikti analizę, vykdyti patikrinimus, daryti spaudimą. Lietuvių kalbos LAK – iki šiol mažai analizuotas pastoviųjų žodžių junginių tipas. Šios konstrukcijos tirtos vykdant PARSEME COST Action IC1207 projekto tęstinę veiklą, skirtą veiksmažodinių pastoviųjų žodžių junginių anotavimui daugiakalbiame tekstyne. Šiuo straipsniu norima pristatyti lietuvių kalbos LAK tyrimą, paremtą duomenimis iš 1-osios PARSEME daugiakalbio tekstyno versijos (2017). Straipsnyje aprašytas LAK nustatymo procesas remiantis semantiniais ir sintaksiniais LAK požymiais, analizuojamos LAK gramatinės ypatybės. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad lietuvių kalbos LAK yra rečiau nei kitose kalbose vartojami pastovieji žodžių junginiai: lietuviškoje daugiakalbio tekstyno (jį sudaro internetinės periodikos tekstai) dalyje (200 tūkst. žodžių tekstyne) tokios konstrukcijos sudaro apie 0,2 proc. (rasta 215 LAK). LAK sudarančius veiksmažodžius galima suklasifikuoti į dvi grupes: 1) veiksmažodžius, dažniausiai pasitaikančius lietuviškuose LAK, dėl dažnumo galima laikyti tipiškais desemantizuotais veiksmažodžiais (pvz., vykdyti, atlikti, daryti, turėti), ir 2) ne tokius tipiškus desemantizuotus veiksmažodžius, kurių grupėje užfiksuota didesnė leksemų įvairovė. Dauguma LAK sudarančių daiktavardžių turi priesagas -imas ir -ymas. Apie 40 proc. LAK vartosenos atvejų sudaro kolokacijos su 1–3 žodžių įsiterpimais tarp veiksmažodžio ir daiktavardžioLight verb constructions (LVCs) are verb-noun constructions in which the noun carries the semantic meaning and the verb is semantically reduced, when compared with its main meaning, for example, atlikti analizę (‘to perform an analysis’). LVCs in Lithuanian have not been addressed much so far. The analysis of Lithuanian LVCs was carried out as a part of the PARSEME project on verbal identification of multiword expressions (MWE). This paper aims at presenting some initial findings on the identification of LVCs in Lithuanian, based on the 1st edition of the PARSEME shared-task results (2017). We describe the identification process according to the semantic and syntactic features of LVCs (PARSEME guidelines 1.0 2017) and discuss the grammatical features of the identified Lithuanian LVCs. LVCs seem to be less frequent in Lithuanian than in other languages: they make up about 0.2% (215 instances) of the analysed 200,000 token corpus. Based on the number of different LVCs, there seem to be two groups of verbs functioning as light verbs: a relatively small group of common light verbs used in the most prototypical examples of Lithuanian LVCs (e.g., vykdyti ‘to perform’, atlikti ‘to perform’, daryti ‘to do’, and turėti ‘to have’) and a larger group of less common light verbs. Most of the nouns in analysed LVCs have suffixes -imas and -ymas, which are the most typical Lithuanian suffixes for deriving a noun from a verb. Almost 40% of all LVCs are used with 1–3 words intervening between a verb and a nounLituanistikos katedraVilniaus universitetasVytauto Didžiojo universiteta